Atnaujinta: 2016 kovo 30

Giminių šventė

2010-11-26

Jau 13- tą  kartą  globos namai sukvietė gyventojus, jų gimines, artimuosius bei darbuotojus į tradicinę “Giminių”- bendrystės šventę. Kaip įprastai šventė prasidėjo Šv. Mišiomis globos namų koplyčioje, kurias aukojo globos namų kapelionas kunigas  Henrikas Kalpokas. O salėje išlikti jaunais širdimi kvietė kapela “Gija” vadovaujama Kęstučio Čiauškos.


 

 


Seminaras

2010 – 11 – 23 Utenos socialinės globos namuose vyko seminaras „Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų derinimas su palaikomuoju gydymu asmenims, turintiems psichikos sutrikimų. Pagalba asmeniui ir jo šeimai gyvenant visavertišką gyvenimą su liga“. Seminaras buvo skirtas socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjoms, slaugytojoms. Seminarą vedė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Socialinės pagalbos skyriaus vedėja Alma Buginytė ir Socialinės pagalbos skyriaus vedėjos pavaduotoja Fausta Mickienė.






 


Mažieji svečiai

Mūsų globos namuose visada laukiami mažieji svečiai. Lapkričio 18 dieną globos namai vėl prisipildė vaikų klegesio. Gausus Debeikių pagrindinės mokyklos mokinių būrys, lydimas mokytojų, atvežė  gyventojams ne tik nuotaikingą koncertą, bet ir piešinių parodėlę, kuri savo spalvomis šildo mus dar ir šiandien.












Popietė „Pabūkime kartu“

Jau tradicija tapusi popietė „Pabūkime kartu“ mūsų namuose vyksta kiekvieną penktadienį. Lapkričio 12 d. jos metu buvo paminėta OŽIO DIENA, gyventojai supažindinti su šios dienos tradicijomis. Tai paskutinė rudens šventė: įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams. Piemenėliai surengdavo Balto ožio „aukojimą“ arba Sniego lauktuves. Šokdavo apeiginius lietuvių liaudies šokius, sakydavo prakalbas, kepdavo kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių. Taip žmonės nori greičiau prisišaukti sniegą. Susipažinę su tradicijomis, nusprendėme sekančiais metais ir mes švęsti šią rudens šventę.

 





 



Piešiame rudens peizažą

Š. m. lapkričio mėn. 11 d.  3A skyriaus gyventojai susibūrė į piešimo užsiėmimą.

Kadangi rudenėlis tuoj užleis vietą žiemužei, nutarėme paimti didelį baltą vatmano lapą ir jame visi kartu bendromis pastangomis įamžinti rudens grožį.

Piešėme įvairiomis piešimo priemonėmis, ne tik teptukais, pieštukais, flomasteriais, tačiau ir paprasčiausiais skudurėliais, kuriuos dažėme į guašo dažus ir tokiais ,,teptukais‘‘ rudenines spalvas palikome vatmano lape. Bendras darbas visiems labai patiko. Rudens peizažą pasikabinome koridoriuje ant sienos, kuris, ir iškritus pirmajam sniegui, primins rudeniškas šiltas dienas.






Cepelinų popietė

Kai ruduo į langus lietumi beldžia, į lauką išeiti tikrai nesinori... bet mes atrandame puikiausios veiklos savo namuose. Cepelinų gaminimas, o paskui, aišku, ir jų ragavimas, tai nuostabiausia veikla ir atgaiva... Tokią apniukusią ir lietingą rudenišką popietę mes paskyrėme būtent cepelinų gaminimui. Išvirti cepelinus atrodytų sunkus ir ilgas darbas, bet ne tada kai į virtuvę susirenka daugiau nei dešimt kulinarų... gerai pasiskirsčius darbus cepelinai netruko garuoti ant stalo. O dar nuostabus spirgučių kvapas... Ko daugiau galėtum tikėtis  lietingą rudens dieną. Ne veltui cepelinas –  lietuvių kulinarijos karalius!

 






 



Išrinkta nauja gyventojų taryba


2010 -11 – 09 įvykusiame visuotiniame Utenos socialinės globos namų gyventojų susirinkime išrinkta globos namų gyventojų taryba. Tarybos nariais tapo: Henrika Ratavičiūtė, Jurgis Vytautas Šukys, Vitalijus Prokofjovas, Rytis Jankauskas, Valerija Kratulienė, Elena Strolytė, Lionius Verbickas. Gyventojų tarybos pirmininku išrinkta Valerija Kratulienė, pirmininko pavaduotojais - Lionius Verbickas ir Henrika Ratavičiūtė.   Globos namų direktorius Osvaldas Žiezdrys padėkojo už produktyvų darbą buvusiai tarybos pirmininkei Birutei Mašickienei ir palinkėjo naujai tarybai sklandaus darbo, atstovaujant visų globos namų gyventojų interesus.

 







 



Kulinarinė popietė


Atėjus rudeniui, turtingam įvairiomis gėrybėmis, globos namuose organizuota kulinarinė popietė. Jaunieji gyventojai parodė savo sugebėjimus ir kūrybiškumą kepdami blynus iš cukinijos. Su dideliu entuziazmu kibo į darbą – vieni cukinijas lupo, kiti jas tarkavo, treti tešlą  maišė. Pabandyti iškepti savo blyną ir kuo skanesnį norėjo kiekvienas. Tad kūrybiškos veiklos turėjo visi. Netrukus ant stalo garavo kelios lėkštės skaniausių blynų. Savo pasigamintais blynais kepėjai ne tik vaišinosi patys, bet vaišino ir kitus.

 

 











Dirbame


Globos namų darbštuoliams lauko darbai nesibaigia ištisus metus. Vasarą, kai daugelis atostogauja, mes turime įvairios veiklos: puoselėjame globos namų teritorijoje esančius gėlynus, prižiūrime neseniai pasodintą sodinukų parką. Kadangi ši vasara buvo labai karšta, tad sodinukus reikėjo laistyti dažnai.

Atėjus rudeniui lauko darbų nesumažėjo. Reikėjo sutvarkyti nužydėjusias gėles, sugrėbti gausiai teritoriją nuklojusius lapus. Darbinę nuotaiką skaidrino puikūs orai. Lapų buvo išgabenta ne viena priekaba. O matant, kaip gražėja globos namų aplinka, kiekvieno nuotaika buvo pakili.

Nepamiršome sutvarkyti ir Anapilin išėjusiųjų mūsų globos namų gyventojų kapų. Visų Šventųjų dieną kiekvienas kapas buvo papuoštas pačių gyventojų bei darbuotojų sukurtomis puokštelėmis, uždegtos Vėlinių žvakės.











Mūsų laisvalaikis

Vasara ir ruduo – uogų ir grybų metas. Ši vasarėlė nepagailėjo šiltų saulės spindulių, todėl miškų pavėsiuose gausiai sirpo uogos. Miško gėrybėmis mūsų namų gyventojai galėjo pasidžiaugti du kartus. O prisirinkę pilnus kibirus uogų nuovargį ir prakaitą nuplovė ežero bangose.

Kai tik rudeniop palyja, o rytais saulėje mirga voratinklių gijos – tai ženklas, kad metas imti krepšius ir skubėti į mišką grybauti. Šiais, metais darbščiausi gyventojai grybų gausa džiaugėsi du kartus.

Tačiau ne tik uogos ir grybai išvykose teikia džiaugsmą. Juk buvimas gamtoje kartu, bendravimas, dalijimasis įspūdžiais yra pati didžiausia vertybė, teikianti atgaivą tiek kūnui, tiek dvasiai.

 



Atsinaujiname


Utenos socialinės globos namai atliko viešąjį automobilio pirkimą iš UAB „Kredora“ ir   2010-10-08 parsivarė naują, 2010 m. gamybos mikroautobusą Volkswagen Transporter.

Tai 9 sėdimų vietų ilgintas ir aukštintas mikroautobusas, kuris greitai  transformavus gali vežti 2 vežimėlius su neįgaliais žmonėmis arba 1 neštuvus. Yra sumontuota speciali įranga jau minėtų priemonių tvirtinimui bei žmonių įlipimui. Automobilyje sumontuota gera šildymo ir kondicionavimo įranga. Tai jau antras pastaruoju metu įsigytas naujas automobilis, kuris palengvins žmonių su negalia transportavimą ir atnaujins pasenusį globos namų automobilių parką.

Atlikus investicinį projektą 2010-10-11 prasidėjo C korpuso 3-4 aukštų, dalies A korpuso 1 aukšto ir dalies virtuvės einamieji remonto darbai.

Pagal patvirtintas sąmatas, numatoma atlikti koridorių, vonių patalpų, kabinetų, kambarių, bendro naudojimo patalpų ir sanitarinių mazgų remontą, langų ir plastikinių pertvarų montažą.

Remonto metu bus detaliai atliekama elektros instaliacijos ir šviestuvų keitimo darbai, voniose ir sanitariniuose mazguose keičiamos plyteles ir santechninė įranga, renovuojami vamzdynai, keičiamos durys, ruošiama ir dažoma patalpų, koridorių sienos ir lubos. Bus tvarkoma ventiliacinė sistema.

Suremontavus patalpas pagerės gyventojų  gyvenimo kokybė ir bus sudarytos palankesnės darbo sąlygos įstaigos darbuotojams.

 

 

 


 

Pasipuošėme rudeninėmis puokštėmis

 

2010-10-05

Paskelbus gražiausios rudeninės puokštės konkursą  mūsų globos namai pasipuošė gražiausiomis rudens spalvomis. Kiekvieno skyriaus gyventojai ir darbuotojai stengėsi parodyti išradingumą puošdami savo skyrius gražiausiomis puokštėmis. Viena už kitą gražesnės net akys raibo... Tad nenuostabu, kad ir konkursą vertinusi komisija negalėjo apsispręsti skirdama pagrindinį prizą, todėl nutarta paskatinti visus konkurso dalyvius už aktyvumą ir pastangas puošiant savo aplinką.



















Sąskrydis Rubikiuose


Rugsėjo 16 – 17 dienomis Anykščių rajone, Rubikiuose, vaizdingoje ežero pakrantėje vyko respublikinis Lietuvos socialinių globos namų darbuotojų sąskrydis. Susirinko 11 socialinės globos namų 120 darbuotojų iš įvairių Lietuvos kampelių. Atvykusieji iškart suskubo kurti savo poilsiavietes, statyti palapines. Nors saulėtas rytas žadėjo gražią dieną, bet reikėjo galvoti ir apie nakvynę, juk visi susirinko dvi dienas pasibūti, dalykiškai bei smagiai praleisti laiką. Lydimi geros nuotaikos, įdienojus sąskrydžio dalyviai susibūrė arčiau uteniškių,- mat šįsyk jie buvo šventės organizatoriai. Čia dalyvius linksmai pasitiko šventės vedėjai Laumė bei Kaukas! Po šmaikščių jų prisistatymų svečius pasveikino Utenos socialinės globos namų direktorius Osvaldas Žiezdrys. Toliau šventės programa tik įsibėgėjo, - kiekviena atvykusi komanda turėjo paruošti prisistatymo programėlę, vyko sportinės komandų varžybos, o vakarop, kiekvienas norintis galėjo save išbandyti karaokė programoje. Visos komandos buvo apdovanotos specialiais prizais. Lydimi sutemų, dalyviai, nors ir prausiami lietaus, kojas miklino šokių aikštelėje ir, rodos, nei vieno pavargusio nebuvo. Nakties dangų nušvietė paleisti margaspalviai fejerverkai!

Kitas rytas išaušo taip pat saulėtas ir pakankamai šiltas, o prasidėjo jis nuo karštos kopūstų sriubos, prie kurios, keliaudami kloniais kvietė Laumė ir Kaukas. Prisiragavę gardžios uteniškių virėjų kopūstienės, įgavę naujų jėgų, komandos turėjo paruošti užduotį kaimyninei komandai. Netrūko smagių akimirkų, skardaus juoko. Taip ir nulingavo Rubikių ežero pakrante šis šaunus, linksmas sąskrydis...

 























 



Reorganizacija

Panaikinus apskritis nuo 2010 metų liepos 1 dienos Utenos pensionatas pervardinamas į Utenos socialinės globos namus ir tampa įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 


 


 



Joninių sulaukus

 

Dabar pats laukų žydėjimas. Dienos dar ilgėja,nors saulė jau pavargus, tuoj persiris per dangaus aukštumas. Vieną šių gražiausių vasarvydžio dienų pasklisdavo lino rūbais apsirengusios Lietuvos mergelės, tai devynių, tai dvylikos rūšių gėles vainikams rinkdamos. Joninių vidurnaktį įsiliepsnodavo laužai, sukosi rateliai,skambėjo dainos, miškuose žydo paparčiai,o darželiuose -  diemedžiai...

Ar tokios Joninės atgyja jūsų prisiminimuose?  Greitai bėga metai. Vienas  šventes keičia kitos. Štai jau peržengėmė dar vienų Joninių slenkstį. Šiais metais Jonines pensionate šventė aštuoniolika Jonų ir Janinų. Šia proga mus linksmino Kaniukų kultūros centro saviveiklininkai, vadovaujami Ramunės Žemaitienės. Gal ir nebe tokios linksmos Joninės dabar, daugumai pensionato gyventojų sulaukus garbaus amžiaus, bet visgi tai dalelė to jaunystėje patirto džiaugsmo.











Sportuojame Zarasuose

 

Mūsų gyventojai visada su džiaugsmu laukia kelionės į Zarasų pensionate vykstančią spartakiadą. Todėl kaip ir kiekvienais metais kupini gerų emocijų vėl vykome sportuoti, susitikti su draugais, pažįstamais, pabendrauti.

Šiemet LSOK- Tarptautinės atvirosios tryliktos pensionatų vasaros sporto žaidynės, vykusios birželio 16 dieną Zarasų pensionate, buvo skirtos Lietuvos nepriklausomybės 20 -ečiui paminėti. Žaidynėse dalyvavo sportininkai bei svečiai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių: Utenos, Visagino, Vilniaus, Jasiuliškių, Prūdiškių, Aknystų ir kitų pensionatų bei neįgaliųjų asociacijų. Taip pat dalyvavo svečiai iš trijų Latvijos pensionatų. Tai tradicinis kasmetinis renginys, džiuginantis visus dalyvius bei svečius, na o šiemet, per visą šios spartakiados istoriją, jų buvo daugiausiai susirinkę, net  20 kolektyvų.

Žaidynėse sportininkai rungtyniavo šaškių, smiginio, galiūnų, tinklinio, krepšinio, pasagos metimo bei petankės rungtyje, kurią organizavo ir vedė pats Anekdotų karalius Raimondas Šilanskas. Mūsų pensionato komanda, kurioje dalyvavo ir mūsų gerbiamas direktorius Osvaldas Žiezdrys,  petankės varžybose užėmė 2 – ąją vietą. Pasagos metimo rungtyje mūsų komanda (dalyviai: pensionato gyventojai Lina Gatautytė ir Ivanas Stukanovas bei darbuotojai Jūratė Abukauskienė ir Andrius Guzelis) taip pat iškovojo 2 – ąją vietą.  2- oji vieta atiteko šaškių varžybose dalyvavusiai mūsų gyventojai Galinai Keraitienei. 3 – iąsias vietas laimėjo mūsų gyventojai Vytautas Rastenis – smiginio varžybose, Rytis Jankauskas – šaškių rungtyje.

Po varžybų dalyviai buvo apdovanoti diplomais, taurėmis, medaliais, rėmėjų įsteigtais prizais.

Na, o prie Zarasų pensionato ežero visus dalyvius bei svečius linksmino dainininkas Radži. Visi norintys galėjo gauti Radžio autografą bei kartu nusifotografuoti.

Po Radžio pasirodymo dar koncertavo Skemų pensionato gyventojai bei darbuotojai.

Visi dalyviai buvo patenkinti švente, bendravimu, pasiektais rezultatais, šiltu ir jaukiu šeimininkų priėmimu, namo išvyko kupini malonių įspūdžių ir prisiminimų.
















Vasarą pradedame keliaudami

 

Ūkanotą birželio 19 dieną dvylika C korpuso gyventojų išsiruošė į ekskursiją po Užpalių seniūnijos apylinkes. Kelionė pasirinkta neatsitiktinai – keletas gyventojų buvę vyžuoniškiai bei užpalėnai, tad buvo ką prisiminti, iš naujo pamatyti, kas pasikeitė po daugelio metų. Oras tą dieną nelepino, lijo visą dieną, tačiau gera nuotaika trykšte tryško.Netoli miestelio aplankėme stebuklingą Krokulės šaltinį, kuris ir dabar gausiai lankomas maldininkų ir šiaip smalsuolių. Nusiprausę ir pasisėmę šalčiu dvelkiančio vandens leidomės tolyn. Stabtelėję prie mažosios hidroelektrinės netrukus pasiekėme Šeimyniškių atodangą, dar vadinamą Konglomerato uola. Reginys įspūdingas – atrodo, tarsi tikruose kalnuose būtum. Drąsiausieji lipo į kalną, grožėjosi vaizdu iš viršaus, kiti rinko akmenėlius sakydami, jog bus ką prisiminti. Papietauti sustojome miškelyje prie Šventosios upės. Gyventojai dalijosi kelionės įspūdžiais, džiaugėsi, kad visi taip gražiai gali pabendrauti.










 

 

Išvyka į Kernavę

Kelionę į Kernavę planavome jau nuo metų pradžios. Norėjosi istorinį kraštovaizdžio kompleksą pamatyti pačiame gražume, vasarą. Nors prieš pusmetį viską suplanuoti sunku, mums išties pavyko: oras puikus, danguje nė debesėlio, vasara skleidėsi visomis spalvomis.
Ilga kelionė ir šiluma darė savo: atvykę į Kernavę jautėmės vangūs, apsnūdę. Tačiau vos atėjus į apžvalgos aikštelę šalia koplyčios, iš kur atsiveria visa panorama, apatija iškart dingo. Piliakalniai, už jų, kiek akys aprėpia,   plytintis Neries slėnis – visa tai išdabinta smaragdine žaluma ir žiedais. Tai pajutome ne tik akimis, bet visa savastimi.

Be perstojo spragsėjome fotoaparatu – norėjosi užfiksuoti tą grožį ir įsiamžinti jo fone. Kas stipresnis, bandė bėgte užkopti į piliakalnius, tačiau ne vienam tai pasirodė per sunki užduotis. Teko pusiaukelėje prisėsti ir atgauti jėgas, svarstant, kaipgi priešai galėjo įveikti čia stovėjusius įtvirtinimus.

Uždusę ir suplukę, kas sėdom, kas gulom ilsėjomės pušyne ant Neries kranto.  Medžių paunksmė ir maloniai nuo upės dvelkiantis vėjas netrukus visus pastatė ant kojų.

Kitas sustojimas – Daukšių ąžuolynas. Vaikštinėjome medžiu grįstais apžvalgos takais. Grožėjomės du, tris šimtus metų sulaukusiais galiūnais ąžuolais. Visiems patiko daugybė tarsi natūraliai išaugusių medžio skulptūrų, išradingai sumeistrautos sūpuoklės na ir, žinoma, erdvi pavėsinė, kurioje skaniai užkandžiavome.


 



 



Birželis prasideda Tėvo diena

 

Rodos ką tik, gražiausiom spalvom pasipuošusi praskubėjo Motinos diena. O štai jau ir birželis, kviečiantis prisiminti ne mažiau brangų žmogų - tėtį. Kaip dažnai mes pamirštame pasakyti šiltą, gerą žodį ,kol esame šalia. Tėvo diena , kaip tik tas laikas kai norom ar nenorom stabteli ir apsidairai. Gal susimąstai ar jau visi geri žodžiai išsakyti? Gal tiesiog pamiršai juos pasakyti savo tėčiui? O gal jau pavėlavai?

Kad ir kiek to dėmesio ir gerumo beišsakytume, visvien  brangiausiems žmonėms- mamai ir tėčiui jų nebus per daug.

Tėvo dienos proga pensionate koncertavo Daugailių kultūros centro kapela, vadovaujama Petro Leleikos. Daugailiškių muzika mažais žingsneliais daugelį pensionato gyventojų nuvedė į vaikystę, kur gražiausiom, šilčiausiom spalvom prisiminimuose pražydo toks savas ir šiltas tėvo veidas.


Warning: No images in specified directory. Please check the directoy!

Debug: specified directory - http://utenossgn.lt/images/2010/BirželisprasidedaTėvodiena

2010/Birželis prasideda Tėvo diena

 







 


Sporto šventė Utenos pensionate

Šiais metais pensionato kineziterapijos salėje birželio mėn. 2 d. vėl surengėme Sporto šventę, į kurią susirinko daug daugiau dalyvių bei stebėtojų negu pernai.  Džiugina tai, kad atėjo keletas gyventojų net iš slaugos skyriaus.

Šventę pradėjome akordeono garsais. Gyventojai vieni su kitais varžėsi šiose rungtyse: šaškių, kamuoliukų mėtymo į krepšį, rankų lenkimo, balionų pūtimo bei smiginio. Salė buvo pilnut pilnutėlė stebėtojų – ne tik gyventojų, bet ir darbuotojų. Visi vaišinomės saldainiais bei vandeniu su citrina. Varžybose prizines vietas iškovojo Žilvinas Vadeikis, Aliona Zinevič, Rytis Jankauskas, Gintaras Šiška, Ivanas Stukanovas, Leonas Verbickas,  Gražina Žilinskaitė bei Vytautas Žilinskas. Šie gyventojai buvo apdovanoti medaliais, padėkos raštais bei aplodismentais.















Kelionė į vaikystę

2010-05-27

 

Kiekvienas mūsų turime brangių sau prisiminimų. Vaikystės įspūdžiai – pirmieji, laiko neišdildomi, lieka visam gyvenimui. It netgi jei vaikystė prabėgo vaikų globos namuose. Tuo teko įsitikinti kelionės į Pabradę metu.

Mūsų pensionato gyventojai, kuriems vaikystėje teko gyventi Pabradės vaikų ir jaunimo pensionate, kalbant dažnai su šiluma ir gerumu minėdavo ten praleistus metus, juos supusius žmones.

Jau kelionės metu visi tiesiog netvėrė kailyje. Greičiau norėjo pamatyti savo namus. Netilo svarstymai: kas pasikeitė, kas naujo, ar dar dirba mama Marina, mama Galina...

Vos įriedėjus pro vartus, pasipylė įspūdžiai.

- Kaip gražu! Kiek gėlių! Kiek žiedų!

Ir iš ties, šių namų aplinka tiesiog pakerėjo. Tiek žalumos, kuri su meile ir išmone puoselėjama ne daug kur pamatysi. Ir medžiai, dekoratyviniai krūmai, ir gėlynai, žolynai – žodžiu gražu nepaprastai.

Mūsų gyventojai buvo sutikti tarsi ilgai namuose nebuvę vaikai. Apsikabinimai, bučiniai, džiaugsmo ašaros, tai lyg kokia gerumo, meilės, švelnumo audra, kuri atūžė ir nenurimo visą mūsų buvimo Pabradėje laiką.

Ši viešnagė iš kitų išsiskyrė betarpiškumu, visur tvyraujančia šiluma, kurią skleidė visi, tiek vaikų ir jaunimo pensionato direktorė Nijolė Genytė, tiek kiti mus globoję darbuotojai.

Susižavėję žiūrėjome vaikų šokių kolektyvo. Po jų pasirodymo aplodismentai tiesiog griaudėjo.

Būnant šiame pensionate, žinant mažųjų netektis, didžiausios pagarbos nusipelno pastangos kurti gyvenamąją erdvę, dirbančiųjų šiluma, gerumas, meilė ir kantrybė.

Atsisveikinome:

- Iki pasimatymo!

 















 


Lietuvių Meilės deivės Mildos šventė Aknystose

 

Tokį gražų, koks išaušo gegužės 13-osios rytas, rodos taip traukė pasibūti gamtoje, pasidžiaugti jos šiluma. Tad ir išriedėjome iš pensionato pilnutėliu ekipažu pas kaimynus į Aknystų pensionatą. O šiai išvykai jau anksčiau pradėjome ruoštis, dažnai rinkomės repetuoti ir aptarti scenarijaus. Mat Aknystose vyko tikrai graži, lietuviška šventė skirta pagoniškos meilės deivei Mildai. Atvyko kaimynai iš Zarasų ir Skemų pensionatų, daug garbių svečių. Šventę pradėjo šeimininkai, kurių vyriausioji žynė skelbė šventės atidarymą ir apžvelgė istoriją. Po to prasidėjo šventinės apeigos, kuriose pirmieji pasirodė  Aknystų pensionato kolektyvo nariai, su giesmėmis ir šokiais. Susirinkusiųjų veidus nugairino šventiškai įžiebtas laužas. Labai gražiai pasirodė ir zarasiškiai, nepamiršdami visų šiai šventei būdingų akcentų. Aplink tvyrojo anų laikų atmosfera, mat ir aprėdai visų dalyvių buvo autentiški. Daugelis liko sužavėti ir Utenos pensionato paruošta programa, kai dailiosios vaidilutės sukosi degančių fakelų žaisme. Šventę apvainikavo folkloro dainininkės archeologės Daivos Urbonavičiūtės – Steponavičienės „Rugiaveidės“ koncertas. Ši išvyka paliko gilių įspūdžių ir mūsų gyventojams, kurie vyko į Aknystas šventiškai nusiteikę, o kartu sutiko senus pažįstamus ir draugus. 














Gražiausia pavasario šventė

 

Gegužio žiedais pasipuošus ateina graži šventė - Motinos diena. Ši diena artima visiems, nes niekas negali atstoti  brangiausio pasaulyje žmogaus – mamos.

Šiais metais Motinos dienos proga pensionate  buvo parodytas spektaklis pagal Anatolijaus Lunačarskio komediją “Eleonoros dvasia”, režisuotas Raimundo Kunicko. Šią dovaną pensionate gyvenančioms mamoms dovanojo Leliūnų kultūros centro dramos mėgėjų kolektyvas.












 

Vieningi talkoje


Sulaukę įpusėjančio pavasario bei padėdami jam skinti kelią į mūsų širdis, balandžio 19 dieną susiėjome į talką. Pradėjome švarinti pensionato aplinką, pasiskirstydami teritorijas. Darbuotis ėjome padaliniais, pirmieji į darbą kibo sveikatos priežiūros padalinio darbuotojai ir socialiniai darbuotojai. Kas grėblį į rankas, kas šluotą, bet visi po įrankį. Ir pradėjome nuo šakų rinkimo, tvarkymo, vis toldami į priekį, paskui save palikdami švarius, sutvarkytus plotus. Nenusileido ir ūkio dalies darbuotojai, kurie tvarkė aplinką nemažu būriu. Smagiai darbavosi pensionato administracijos atstovai, kurie plušo prie naujų medelių pensionato teritorijoje sodinimo, tęsdami tradiciją, kai pernai pavasarį buvo sodinami medeliai aplink pensionatą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga.













Išvyka prie Šventosios


Nutirpus sniegui, prasidėjo tvarkymosi darbų maratonas. Šiukšlių rinkimas, medelių sodinimas, genėjimas ir taip toliau. Nemažai pensionato gyventojų noriai prisidėjo tvarkantis. Jų paskatinimui surengėme išvyką į gamtą. Iškylavome prie Šventosios upės, pušyno prieglobstyje. Pabudusi pavasarinė gamta ir saulėtas oras visiems buvo tarsi atgaiva.
Vieniems upė, užmetus meškeres, žuvų dovanojo. Kiti pasklido žibučių, purienų pavasarinėm puokštelėm skinti. Dar su kitais įdomesnes šakas, šaknis rinkome. Kaip žaliavą būsimiems rankdarbiams.
Susirinkus prie laužo niekas nesiskundė apetito stoka. Skanavome keptų, dūmais kvepiančių dešrelių bei žarijose keptų bulvių. Smagu buvo sėdint prie laužo gurkšnoti arbatą, klausytis gausių įspūdžių.

 










Mažosios Velykėlės

 

Po savaitės neužmirštos liko ir Mažosios Velykėlės. Prisimenant senąsias tradicijas, kartu su gyventojais marginome kiaušinius. Svogūnų lukštais, įvairiom žolelėm, žiedeliais, lapais - kiekvienas stengėsi padaryti kuo gražiau, originaliau.











Per Velykas – džiaugiamės pavasariu

Nuo seno žinoma, kad per Velykas bunda gamta, kalasi pirmieji daigai. Taip ir pas mus pensionate, kaip ir visur, juntamas pavasario džiaugsmas, dažnas, kad ir sunkiau judantis stengiasi bent pasikelti iš patalo, kad galėtų savo akimis žvilgterėjęs pro langą pamatyti nedrąsiai iš žiemos besivaduojančią gamtą. O ji tikrai bunda! Štai jau ir skyrių valgyklėlėse ant stalų matyti vazelės su „kačiukais“... O Velykų šventė pensionate prasidėjo nuo puošniausių ir spalvingiausių margučių. 10 val. visi norintieji rinkosi į holą, kur buvo rengiama Velykinių margučių ir kompozicijų paroda. Jų išties buvo daug ir nei vienas nenusileido greta papuoštam margučiui savo spalvų įvairove bei marginimo technikos gudrybėms. – „Jei reikėtų rinkti gražiausią, net nežinau ar išskirčiau, nes visi margučiai ir kompozicijos man čia gražios“,- prasitarė vežimėlyje sėdinti ilgametė pensionato gyventoja Veronika Vinčiūnaitė. Buvo renkamas gražiausias margutis, nors visi verti pagyrų, didelis ačiū visiems darbuotojams, jų dėka ir gyventojai turėjo galimybę prisiminti tuos laikus, kai Velykiniai stalai namuose buvo nukrauti šios gražios šventės atributais. Vėliau, jau pensionato salėje rinkomės pasiklausyti Velykinio koncerto, kurį mums dovanojo Utenos aklųjų ir silpnaregių draugijos kolektyvas. Skambėjo liaudiškos dainos, tad smagiais palingavimais ir užbaigėme šią gražią pavasario šventę – Velykas!













Ir vėl konkursas

 


Šių metų kovo 19 dieną, jau penktąjį kartą pensionato saviveiklininkai nusprendė išbandyti savo jėgas konkurse „Grokim ir dainuokim“. Kiekvienais metais vis daugiau pensionatų sukviečia Zarasų pensionatas po savo stogu. Šiais metais konkurse dalyvavo aštuoni kolektyvai. Bet ne varžytuvių nuotaikos lydi susirinkusius. Tiesiog smagu pabūti drauge, pasiklausyti vieni kitų, pabendrauti. Smagu sutikti pažįstamus veidus. O ir pralaimėjusių šiame konkurse nebūna. Visi yra pastebėti, išskirti. Šiais metais mūsų pensionato saviveiklininkai laimėjo originaliausios kapelos nominaciją. Džiaugiamės, kad esame originalūs. O tai įpareigoja kitų metų konkursui dar aktyviau ir atsakingiau ruoštis.

 

 











 


Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

 

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20 – mečio sukaktį paminėjome  pensionate. Šia proga koncertavo Lietuvos pensininkų sąjungos Utenos bendrijos mišrus ansamblis “Bočiai”, kuriam vadovauja Nijolė Petravičienė. Koncerto metu skambėjo eilės ir dainos skirtos Lietuvai.  Savo kūrybos eiles skaitė Sofija Guobienė.

Po koncerto svečiai šiltai bendravo su pensionato gyventojais. Pensionato gyventojams ši data ypač  brangi, nes daugelis čia gyvenančių yra gyvi liudininkai visų negandų ir kovų einant į laisvę. Ir ne vienas iš gyvenančių pensionate  galėtų pasakyti kokia brangi yra laisvės kaina.

 










Kaziuko mugės verpete…

 

Ir iš tikrųjų galima sakyti verpete... Šventės šurmulys visus sukvietė iš pat ryto į salę, kur puikavosi ne tik mūsų auksarankių rankdarbiai, bet ir į mugę atvykusių svečių, Kaziuko mugės suvenyrais nukrauti stalai. Šventės gaspadoriai, kaip ir kasmet šmaikščiai visus kvietė ragauti Kaziuko kavos ir arbatos. Į šventę atvyko svečiai iš kitų pensionatų, tai - Aknystų, Zarasų, Prudiškių ir Strūnos bei Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centro ir Rokiškio psichiatrinės ligoninės reabilitacijos centras. Po šventės pristatymo ir gerbiamo šių namų direktoriaus sveikinimų, muzikiniais kūriniais šventę praskaidrino mūsų kaimynai iš Zarasų pensionato, jų kapelos koncertas ne vieną išjudino iš krėslo ir vertė suktis liaudiškos muzikos fone. Ir tai tik pradžia, neužilgo po Zarasiškių muzikuoti stojo Aknystų pensionato romantinės muzikos ansamblis. Vyko ir prekyba, ir mainai, ir reikėjo derinti nuo muzikos pražydusias šypsenas su derėtis nelinkusiu pardavėju, štai ir sukis žmogau, kaip išmanai. Bet tam ir mugė, kad joje linksmintumeisi, ragautum Kaziuko mugės riestainius, beje riestainiais ir dar pensionato kalendoriais buvo apdovanoti visi linksminę kolektyvai. Lygiai dvyliktą valandą vyko gerbiamų Kazyčių ir Kaziukų sveikinimai, juk dėl jų ir sugūžėjo pilnutėlė salė svečių. Po nuotaikingų sveikinimų vėl į koncertą mus pakvietė Utenos muzikos mokyklos mokinių kapelijos ir folkloro studija, kuriai vadovauja Rima Garsonienė. Tad nuotaikos tikrai niekam netrūko, susirinkusieji patenkinti pabuvę kartu, pabendravę, pasidalinę mintimis bei įsigiję patikusį suvenyrą...














 








Žiemos palydos Užgavėnių šurmuly...

 

 


„Šiemet žiema kaip senokai būdavo, - balta ir šaltuku turtinga“, - taip dažnas sutiktas pasakytų apie šios žiemos dieneles. Ir mes, šio balto fono apsupti, kaip ir kiekvienais metais susirinkome į čigonų ir kitų Užgavėnių dalyvių būrį ir pasileidome pensionato koridoriais, kupini geros nuotaikos, nešini Užgavėnių skanumynais... Visų pirma sugužėjome pasveikinti mūsų šauniųjų darbuotojų, palinkėti jiems šiltų dienų širdyje, jėgų dirbant nelengvą, o kartu ir malonų darbą, padedant pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms. Nepamiršome ir savo kaimynų, tai reabilitacijos ir ugdymo centro darbuotojų kolektyvo ir jų lankytojų, su jais taip pat pasidalinome šventės džiaugsmu. Vėliau aplankėme gyvenamuosius skyrius. Slaugos skyrių gyventojai, nors ir sėdini ar gulom, bet vis vien mus sutiko su šypsenomis, džiugesiu veiduose. O kaip gi tokia nuotaikinga šventė be blynų ir laužo... buvo ir blynų ir didis laužas liepsnojo, aplink save tirpdydamas sniegą ir šaukdamas pavasarį. Kol laužas liepsnojo, visi susirinkusieji klausė išdykusio Lašininio, kuris skelbė besitraukiąs pavasariui iš kelio ir nenorom, tačiau smagiai išbildėjo pusnynų kloniais...





 







Žiema visai nenuobodi...

 

 

Kai žemę sukausto speigas ir laukus apkloja storas sniego pusnys atrodo, kad sustoja laikas. Belieka tik nuobodžiai leisti laiką žiūrint pro langą. Bet tai – ne tiesa. Žiema gali būti visai ne nuobodi. Tereikia tik šiltesnių drabužių ir geros nuotaikos. Tokių sumanymų vedina, grupė pensionato gyventojų, vidury baltos žiemos išsiruošė į gamtą. Ir tikrai nenusivylė. Vieni leidosi nuo kalnelio, kiti kūreno laužą ir ruošė pietus, treti gėrėjosi nuostabia žiemos gamta ir važinėjosi nuo kalniuko. Kiekvienas atrado tai kas teikė džiaugsmo.






O kai žiema supyksta ir ima siautėti pūga už langų, renkamės į darbinio užimtumo kabinetą. Čia vyksta kulinarinės popietės, kur gyventojai gali „pasireikšti“ gamindami picas. O savos gamybos picos ypač skanios...




Penktadieniais vyksta popietės „Pabūkime kartu“. Jų metu vyksta šokiai, aptariami savaitės darbai, gardžiuojamasi skania arbata, planuojami ateinančios savaitės darbai...



 


Taip pat vyksta „Prisiminimų popietės“ su skyrių gyventojais prie arbatos...




Labai noriai gyventojai renkasi megzti, nerti, drožinėti, dirbti darbelius iš gamtinės medžiagos ir t.t.







Nepamirštame ir darbštuolių dirbančių kambariuose. Rengiamos jų darbų parodos.



Taip ir nepajutome, kaip žiema užleido kelią pavasariui....

 

 


 


 

 

 

 


Svetainėje lankosi 18 svečių ir nėra prisijungusių narių